Taigi MOTOKELIONĖ buvo tokia…
- KUR ?… ten kur šilta.
- KADA ?… rugsėjo mėnesį – tai tinkamas laikas, kai nėra tiek daug turistų, orai dar šilti ir tinkami komfortiškai keliauti motociklu, o kainos paslaugų sferoje yra 20-30% mažesnės nei vasaros metu.
- KODĖL?… O tai jau atskira istorija!
Birželio mėnesį gavau netikėtą žinią, jog mano profesinis užimtumas greitai baigsis. Tai yra, aš rugpjūčio mėnesį liksiu be darbo, o kitos vietos man nėra siūloma. Tad, buvo aišku, jog artimiausius kelis mėnesius būsiu laisvas.
Ką gi veikti bedarbiui ?…
Keliauti !
Šia gera naujiena pasidalinau su savo bičiuliu, kuris gyvena Maskvoje. Iš kur tas bičiulis? O tai dar viena istorija… Susipažinom mes su juo Austrijoje, keliaudami motociklais. Tai buvo atsitiktinis susitikimas netoli Zalcburgo esančių ežerų (St Gilgen).
Taigi, man pranešus apie savo planus, jis labai nuliūdo dėl savo vergiškos padėties darbe ir dar dėl to, kad negali važiuoti kartu. Bet ateities keliai nežinomi! Praėjus porai savaičių po mano apsisprendimo važiuoti į motokelionę, Michailas (toks jo vardas) man su neapsakomu džiaugsmu parašė laišką, kuriame „švytėjo“ eilutė… “…drauguži, nuo šios dienos aš taip pat esu bedarbis neribotam laikotarpiui !!!“
Iš pradžių nepatikėjau tokia žinia. Na, o po to supratau, jog keliausiu ne vienas. Taip susidėliojo mūsų kelionės pradžia rugpjūčio 30 dienai.
Ateities keliai nežinomi !
Taigi PRADŽIA aiški – važiuojam.
Rytas…
Atėjo ilgai lauktas rytas. Tas kelionės rytas, kai dar fiziškai nepajudėjus, mentališkai jau esi kelyje. Susikabinom kelioninius krepšius ant savo plieninių žirgų ir pasitikrinom svarbiausius dalykus; dokumentai, pinigai, turizmo priemonės, motociklinė amunicija. Visa kita (drabužiai, aksesuarai ir t.t.) pagal svarbą yra antraeiliai dalykai. Jeigu ką ir pamiršti, tai gali įsigyti kelionės metu. Galų gale tai liks prisiminimui apie lankytą vietą.
Tą rytą apsidžiaugėme, jog įmanoma sujungti ryšį tarp skirtingų gamintojų pasikalbėjimo įrangų (SENA ir SCALA RIDER), kas suteikia galimybę važiuojant dalintis įspūdžiais, pastebėjimais ir filosofinėmis mintimis, kurios neatsiejama motokelionės dalis. Taip šiek tiek besiblaškant (dėl tam tikrų mūsų charakterio savybių), galų gale, pagal planą pajudėjom link Europos pietų. O planas mūsų buvo toks: išvažiavus iš Lietuvos ir pravažiavus visą Lenkiją atsidurti vienai savaitei Čekijoje. Iš Čekijos kelioms dienoms nuvažiuoti į rytinę Vokietiją ir iš ten grįžti namo. Visam tam mototripui turėjome skirti apie 10-12 dienų. Pagrindinis tokio plano faktorius buvo ribotas bedarbio biudžetas. Laiko buvo į valias, bet finansinė padėtis likus be darbo negerėja ir tai įtakojo planus. Taigi, su žvilgsniu į horizontą pajudėjome Lenkijos link….
START/STOP važiavimo režimas…
Pajudėjus iš Vilniaus važiavome mes neilgai. Nepraėjus ir valandai prireikė mano bičiuliui gamtinių reikalų susitvarkyti. Važiuojant antrą kelionės valandą, pasigirdo man eteryje pageidavimas vėl sustoti dėl nekomfortiškos vėsumos. Sustojome tam, kad Misha galėtų apsirengti šilčiau ir dėl visa ko pakartotinai atlikti gamtos reikalus, nes laikas ėjo greitai, o kilometrai slinko lėtai. Taip mes važiavome Lietuvos teritorijoje dar kelis kartus sustojant vienam ar kitam „reikalui“. Viena iš klaidų buvo mano pamiršta draudimo žalia korta. Ją teko pasidaryti užsukus į Alytų. Kai galų gale apie pietus kirtome LT/PL sieną, man palengvėjo. Tai buvo ženklas, jog motokelionė prasidėjo!
Lenkija…
Įprastai, tranzitas per Lenkija, yra nuobodžiausia kelionės dalis. Yra labai taikliai pasakyta: „Važiuojant į motokelionę Lenkiją reikia atidirbti“. Taip ir yra, tai kaip darbas. Važiuojant dažnai stodavom ne tik užsipilti kuro, bet ir patenkinti Michailo įvairiausius poreikius (karšta, šalta, valgyti ir t.t.). Mishos dėka važiavimas per Lenkija buvo nenuobodus ir kupinas iššūkių. Vienu žodžiu važiuoti buvo linksma. Taip važiuojant, ir man ir pačiam Michailui tapo aišku, kad nuvykti iki Čekijos mes šviesiu paros metu nespėsim. Del to nusprendėme nakvynei apsistoti Lodze miestelyje.
Pasirinkom man jau žinomą, miesto centre esantį biudžetini “IBIS” viešbutį su pusryčiais. Įsikūrus, iki sutemų dar liko laiko pasivaikščioti senamiesčiu ir pavakarieniauti pub’e, kur Michailas atsidėkodamas man už kantrybę pavaišino baltu alumi. Besiilsint ir žiūrint internete kokiu keliu važiuoti toliau paaiškėjo, jog Čekijoje mūsų laukia kelias dienas užtruksiantis lietus, kas į mūsų planus nebuvo įtraukta. Tą vakarą nusprendėme keisti maršrutą atsižvelgdami į oro sąlygas. Turėdami laisvę rinktis judėjimo kryptį pasirinkome nestoti Čekijoje, o važiuoti toliau iki Austrijos kalnų. Galėjome visiškai laisvai spręsti kur važiuoti toliau, nes jokių apgyvendinimo rezervacijų iš anksto nedarėme. Su šia gera žinia ir nuotaika ėjome pasivaikščioti vakariniu Lodze senamiesčiu.
Vilnius – Europa „be lietaus“: 2 diena
No Comment