Jei dar neskaitėte mano pirmosios ir antrosios dienos įspūdžių važiuojant iš Vilniaus link Latvijos pajūrio bei po to link Estijos, būtinai paskaitykite juos pirma, o dabar – pirmyn į trečiąją dieną Sarema saloje!
Esu dėkingas kempingo savininkui už pasiūlymą apsistoti namelyje, o ne palapinėje. Tą naktį buvo atšalę iki 3-4 laipsnių ir ryte įsisukęs į savo miegmaišį pro namuko langelį stebėjau kylančią saulę, laukiau šilumos. Dar labiau buvau dėkingas kai eidamas praustis sutikau ta pačia kryptimi keistai stringančiais ir nekoordinuotais judesiais einančius du sušalusius individus (porelę). Tai buvo vokečiai, keliaujantys autostopu ir šią naktį miegoję palapinėje.
Sarema sala.
Taigi, rytą atsikėliau pakylėtos nuotaikos ir kupinas energijos. Neturėjau jokio supratimo, kur ir kiek važiuoti, ką veikti. Taip, tai taip pat LAISVĖ, dar viena jos forma. Išvažiavau su paprastu planu – važiuoti salos pakrante. Sarema keliukai, sakyčiau, tikrai geri ir matosi, jog ir toliau jų daugės. Esu važiavęs gerai greideriuotais žvyrkeliais, asfaltuotais, smėlėtais keliukais. Visi puikūs. Važiuojant sala aplinka tikrai nenuobodi. Miškus pakeičia pievos, už pievų – jūros vaizdai, akmenų galerijos ir vėl miškai. Tikrai smagi vieta pasivažinėti ir pasivaikščioti. Tokiais atvejais labai tinka posakis – geriau vieną kartą pamatyti nei 100 kartų išgirsti!
Pasivažinėjęs po salos pakraščius grįžau maloniai pavargęs. Labai norėjosi ramaus pasisėdėjimo su kavos puodeliu ir dar šio to šiek tiek. Vakaras buvo nuostabus savo ramybe ir šiluma. Ir štai, man einant ruošti sau kavos, terasoje pastebiu sėdinčius du įtartinai atrodančius estus: stalas tuščias, o sėdėsena rodo atsipalaidavimą ir ilgo vakarojimo perspektyvą. Kol ruošiau kavą prie to pačio staliuko prisėdo ir savininkas. Man ruošiantis išeiti jie pakvietė mane prisėsti šalimais. Su malonumu ir smalsumu tai padariau.
Vakaro pažintys ir linksmybės.
Ant stalo jau stovėjo baltos degtinės butelis ir pilnas indas spanguolių. Daugiau ant stalo nebuvo NIEKO! Prisėdus prie minėtos kompanijos manęs mandagiai paklausė – „ar vakarieniausi“… (žvilgsniu rodydami į vaišes ant stalo)??? Dar prieš pagalvodamas atsakiau – „TAIP“. Su nuoširdžiu susidomėjimu manęs paklausė kaip sekasi kelionė ir ar viskas gerai. Pasiūlė išgerti už pažintį ir visų tautų draugystę. Būdamas beveik pacifistu negalėjau atsisakyti tokio tosto, o ir be to norėjosi šio to ir šiek tiek.
Taip prasidėjo mūsų nuoširdus, įdomus pokalbis apie Pabaltijį, apie emigraciją ir EURO įvedimo pasekmes, apie gamtą ir visokio plauko žmones. Per porą valandų pasibaigė degtinės ir vitaminų atsargos. Ir nuotaika, ir kompanija buvo nuostabi. Savininkas pasakojo apie vietinę gamtą ir skirtingų tautų žmonių ypatumus, kitas estas (neatsimenu vardo) – apie jo statomą naują estų gamybos užpatentuotą vėjo jėgainę saloje, o aš apie tai, kaip yra pas mus Lietuvoje, ir ką esu matęs, patyręs kitose savo motokelionėse.
Sušalę vokiečiai.
Besikalbėdami prisiminėme sušalusius vokiečius! Nusprendėme pasikviesti juos prie staliuko. Tą ir padarėme. Aš nuėjau atsinešti savo strateginių atsargų – konservų ir Hennessy buteliuką, o šeimininkas – dar baltos su spanguolėmis ir tuo pačiu atsivesti vokiečių. Nuo to laiko prasidėjo linksmoji vakaro dalis! Pirmiausia vokiečiai nustebo, kad mes visi „suprantam“ vokiškai?! Paaiškinome jiems, turbūt esperanto niekam iš mūsų nežinoma kalba, kad yra senas vikingu metodas susikalbėti su kitataučiais. Pirmiausia – kūno kalba (gestai ir mimika), o antra – tai ant stalo esantis gėralas su stebuklingomis uogomis.
Turėčiau paaiškinti: estai į degtinės butelį įmeta gerą saują spanguolių ir išplaka. Išgėrę taurelę dar užkanda uogomis. Visa tai tikrai atrodo šamaniškai įtikinančiai. Tai va, po tokių vaizdų vokiečių žingeidumas nugalėjo racionalumą ir atsargumą. Po pusvalandžio jie taip pat pradėjo suprasti mūsų kalbą. Dar vienas šokas vokiečiams buvo kai mes atidarėme brangų Hennessy butelį, konservus ir vartojome jį visi draugiškai kaip eilinį gėralą. Manau, jie suprato, kad yra pasaulyje vietų kur Hennessy, Apple, Mercedes ir t.t. nėra pamaldumo objektai. Galiausiai, vėlai vakare išsiskirstėme būdami geros nuotaikos ir tapę geresni.
No Comment