Lenkija – Čekija – Austrija – Slovenija.
Jei dar neskaitėte mano pirmosios dienos įspūdžių važiuojant iš Vilniaus link Europos centro, būtinai paskaitykite juos pirma, o dabar – pirmyn į antrą dieną.
Ryte, su puikia nuotaika, po sočių pusryčių ir 3-ios kavos dozės buvome pasiruošę šturmuoti Austrijos kalnus. Bet ir vėl ne tos kortos nugulė ant stalo. Ryte orų prognozė rodė, jog Austrijoje vakare taip pat bus lietus, na o Čekijoje net audra! Su šūkiu “don’t worry, be happy“ pajudėjome į pietus apsisprendę elgtis kūrybiškai atsižvelgiant į situaciją. Taip ir išvažiavome iš Lodzės…
Važiuojant pastebėjau, jog pas Michailą įtartinai kliba galinis sakvojažas. Teko sustoti greitkelyje ir esamomis priemonėmis sustiprinti laikiklį. Tai šiek tiek mus atgaivino nuo monotoniško važiavimo magistrale. Pasiekus Austrijos kalnus važiuoti tapo vienas malonumas. Lėkėme paskui PORSCHE ir AUDI RS tipo automobilius, taip sau užtikrindami priedangą nuo radarų. Karts nuo karto stojome kuro ir kavos, o taip pat išsiųsti pranešimus artimiesiems apie sklandžiai išgyvenamą bedarbystę. Periodiškai tikrinant orų prognozę supratome, jog Austrija mūsų artimiausią savaitę šiluma nelepins, ir dėl to nusprendėme stoti šiek tiek piečiau – Slovėnijos miestelyje Maribor. Booking’e be didelių pastangų suradome kempingą šalia miestelio ir jo link pajudėjome.
Nakvynė…
Atvažiavome jau sutemus, ir, kaip galima buvo tikėtis, mūsų niekas nelaukė. Mūsų pastangos jaukiai įsikurti poilsiui buvo nesėkmingos. Neradome nei vienos gyvos dvasios, o taip pat nepavyko susisiekti telefonu. Kaip sakoma… be pastangų nieko nepasieksi. Teko ieškoti kito „urvo“ nakčiai. Pasižvalgę po Booking’ą, pačiame centre radome nebrangią nakvynę. Ten atvažiavus mus taip pat pasitiko užrakintos durys. Veiksmas vyko jau apie 23 val.vakaro. Teko skambinti visais „varpais“ į tą MOTELį…
Mano anglų kalba tokia pat „gera“ kaip ir italų ar prancūzų. Telefonu kalbėdamas su savininke, bandžiau jai beprasmiškai gestikuliuodamas paaiškinti mūsų varganą padėtį, bet pokalbio rezultatas buvo neigiamas. Ji nenorėjo priimti, su jai įtartinais (nesuprantamais, neaiškiais) planais, dviejų vyrukų nakčiai. Michailas pradėjo akivaizdžiai nerimauti. Tą kartą man buvo labai išsamiai ir spalvingai paaiškinta, ką jis galvoja apie neatsakingą ir avantiurišką keliavimą be tikslaus plano, kaip tai daro tokie kaip aš. Pats tuo metu sugalvojau Google vertėjo pagalba raštu per SMS (aiškiau), pateikti informaciją savininkei, kas mes esame, kaip čia atsidūrėme ir ko pageidaujame. Kaip sakoma „belskite ir jums bus atidaryta“ – taip ir įvyko. Pas mus atvažiavo jos vyras, mus apgyvendino ir dar pavaišino nemokamai kava ir arbata. Michailui, atslūgus įtampai, kilo nuostabi mintis – nueiti į naktinį barą. Taip ir padarėme. Suvalgėme naktinę vakarienę ir leidome sau po porą bokalų alaus, nes kitą dieną keltis anksti nebuvo reikalo.
Belskite ir jums bus atidaryta.
No Comment