Jei dar neskaitėte mano pirmosios, antrosios, trečios ir ketvirtos dienos įspūdžių važiuojant iš Vilniaus link Latvijos pajūrio bei po to link Estijos, būtinai paskaitykite juos pirma, o dabar – laikas paskutiniam etapui!
Kelias namo
Apie 7 val. ryto atsikėliau ir negaišdamas daug laiko pajudėjau link kelto. Keliukas buvo jau pažįstamas ir važiuoti buvo lengva. Pakeliui užvažiavau į prabangų viešbutį, kur sulaukiau administratorės pagalbos ir atsidėkodamas palikau jai perduoti šokolado plytelę. Kelto ilgai laukti nereikėjo. Neatsimenu, kiek laiko yra plaukiama, bet spėju: per valandą į kitą krantą tikrai persikelsime. Vengdamas nukrypimų į pašalinius keliukus važiavau magistraliniu keliu ir karts nuo karto sustodavau pasižvalgyti gražios vietos ar senos bažnyčios.
Būnant jau netoli nuo Rygos pamačiau ko nebuvau pastebėjęs važiuojant į Estiją – nuorodą į Miunchauzeno muziejų kur tuoj pat ir pasukau. Kai būsite šalimais – aplankykite. Puiki vieta pasijuokti iš ten esančių dalykų, o taip pat ir iš savęs. Munchauzenas yra pasakęs „ Aš suprantu, kokios yra jūsų problemos: jūs pernelyg rimti! Rimtas veidas nėra intelekto ženklas, ponai. Visi blogi dalykai žemėje daromi būtent su šia veido išraiška. Šypsokitės, ponai ! Šypsokitės!“ Pora valandų prabėgo kaip viena, o šiai stebuklingai vietai reiktų skirti bent visą dieną.
Aš suprantu, kokios yra jūsų problemos: jūs pernelyg rimti! Rimtas veidas nėra intelekto ženklas, ponai. Visi blogi dalykai žemėje daromi būtent su šia veido išraiška. Šypsokitės, ponai ! Šypsokitės!
Rygą pralėkiau kiaurai. Iki pat Vilniaus važiavau lengvai ir sklandžiai. Galima sakyti, kad transo būsenoje, bet likdamas atviras naujiems įspūdžiams. Karts nuo karto tekdavo sustoti prie savęs traukiančios aplinkos. Pusvalandį bendravau su žirgais, dar tiek pat kitoje vietoje (kiškių miestelis) su žvairaakiais, kurių kompanijoje buvo ponis. Tas iš pirmo žvilgsio atrodantis mielas keturkojis vos nenukando mano striukės užtrauktuko užrakto. Gal po to karto ir pradėjo blogai veikti.
Dar pakeliui i namus apsilankiau keliuose dvaruose. Tad mano diena prailgo ir Vilnių privažiavau jau sutemus. Pravažiavęs pustuštį naktinį miestą įžengiau į savo kiemą. Dar kokią valandėlę gerdamas naktinę kavą kartu su savo plieniniu žirgu praleidau lauke ir tik po to grįžau į namus.
Reziumė:
Kelionė atliko savo darbą – buvo įdomu, gera ir naudinga. Viso tam reikėjo: 5 dienų, 1900km, važiuojančio motociklo ir ryte padaryti vieną, pirmą žingsnį.
„Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio“
Lao Dzi
No Comment