Pradžia visada yra svarbi. Motokelionės pradžia tai lyg „KUR, KADA, KODĖL“ klausimų rinkinys. Taigi, pradžia buvo tokia…
- KUR ?… kažkur netoli, matuojant ne kilometrais, bet dienomis, o dienų buvo 4-5.
- KADA ?… dabar ! Nes „dabar“ – buvo tas laikas, kai nėra tiek daug turistų, orai dar šilti, ir tinkami komfortiškai keliauti motociklu.
- KODĖL?… Tai buvo poreikis važiuoti ilgesnį atstumą nei ratuką aplink savo miestą. Reikėjo aplinkos poilsiui, meditacijai, atsiribojimui ir t.t., kas anksčiau ar vėliau yra būtina kiekvienam, bet būna skirtingai įvardinama ir realizuojama.
Taigi PRADŽIA aiški – važiuojam!
Pirma diena. Vilnius – Latvijos pajūris.
Geras, gražus, vėlyvas darbo dienos rytas. Įprastą dieną į darbą reikia važiuoti anksti ryte nepriklausomai kokia yra nuotaika, o į kelionę reikia važiuoti gera nuotaika. Yra toks posakis: „Kas anksti keliasi, tam Dievas padeda“. Mažai kam žinomas kitas – „Ne tam Dievas padeda, kas keliasi anksti, o tam, kas keliasi su gera nuotaika“. Pastarasis man yra tikresnis ir teisingesnis. Man visada gera nuotaika tada, kai atsikeli be žadintuvo ir turi galimybę ramiai išgerti puodelį kavos.
Ne tam Dievas padeda, kas keliasi anksti, o tam, kas keliasi su gera nuotaika.
Taigi, iš namų pajudėjau su puikia nuotaika tuomet, kai jau visi buvo savo darbo vietose, kas man suteikė dar didesnį LAISVĖS pojūtį. Apie 9-10 val. ryto be jokiu spūsčių Ukmergės plentu išvažiavau iš Vilniaus link Latvijos. Manau, dauguma žino, kad tai nuobodus kelias estetui ar romantikui ir nuostabus – skubančiajam. Todėl daug apie šią kelionės atkarpą nėra prasmės rašyti, o paminėsiu tik vieną nuotykį….
Nuotykiai kelyje.
Nuvažiavus apie 100 kilometrų netikėtai, didinant greitį pajutau, kad didėjant variklio apsukoms greitis nedidėja, pasigirdo keistas mechaninis garsas! Pakartojus šį veiksmą pasikartojo ir rezultatas – mano žirgas negreitėja! Ir tada mane (važiuojant apie 130km/h…) aplankė negera mintis „ … PRIECHALI !“, o po to konstruktyvi – „KA DARYTI ?“ Su šia konstruktyvia mintimi protas mobilizavosi ties darbu atsiradusiai problemai spręsti. Supratau, jog variklis į gazą reaguoja adekvačiai, bet toliau – kažkas negerai su jėgos perdavimu galiniam ratui. Kažkas galimai blogai su sankaba. Dar už kelių sekundžių (vis dar važiuojant apie 100 km/h), duodamas gazo pastebėjau, kad grandinė banguoja. Tada supratau, kad problema yra ne variklyje ir tai mane jau pradžiugino. Važiuodamas “nuliniu gazu“ (be apkrovos grandinei, 70-80km/h) nusprendžiau sustoti prie priekyje dirbančių kelininkų kur esant reikalui galėčiau saugiai palikti motociklą.
Stabtelėjęs už kelio dirbančių specializuotų mašinų nulipau nuo savo blizgančio plieninio žirgo ir pradėjau gedimo diagnostiką. Gedimo priežastis – tinkamai nepriveržtas galinis ratas. Dėl to ir atsilaisvino grandinė, o važiuojant ji peršokdavo varikliu varančios žvaigždutės dantukus. Su savimi turėjau originalių būtinųjų remontui atlikti raktų komplektą, bet susidūriau su kita problema – negalėjau atlaisvinti rato ašies. Čia pravertė mano sustojimas prie kelininkų. Visa brigada su malonumu man padėjo. Pasitarę jie surado reikiamą galingesnį raktą, palaikė motociklą ir komandinio darbo dėka viskas buvo sutvarkyta. Taip valandos bėgyje buvo pasibaigusi ir vėl naujai prasidėjusi dar labiau motyvuota mano kelione link Sarema salos.
Važiuojam toliau!
Važiavau toliau tuo pačiu Ukmergės plentu, bet jau su ženkliai geresne nuotaika. Visi žinom kaip labiau vertiname tai, ko esame netekę arba beveik praradę. Tą dieną galėjo pasibaigti mano motokelionė. Taigi, tikrai suprasite su kokiu džiaugsmu važiavau toliau. Iki Latvijos sienos sustojau tik porą kartų būtiniems reikalams atlikti – išgerti kavos ir po to „išpilti“. Taip jau yra šiame pasaulyje, viskas turi dvi puses arba kitaip – pusiausvyrą, harmoniją.
Latvijos siena pasitiko sugriautu muitinės pastatu ir svetimos kalbos ženklais. Privažiavęs Bauskės miestelį pamačiau ženklą „Bauske pilis“. Na kaip galima atsisakyti LAISVĖS? Taip, žinoma negalima! Ilgai nedvejodamas pristabdžiau ir pasukau link pilies. Kai važiuosite i kelionę – būtinai taip ir darykite. Tai jums nedvejotinai praturtins jūsų įspūdžių bagažą. Tik būkite atsargūs su savo pakeleiviais, jeigu važiuojate ne vienas arba keliais motociklais. Pakeleiviai dažnai būna nekantrūs vieni kitų spontaniškiems norams.
Taigi, atradau gražią ramią vietelę pramankštinti kojas ir mintis. Žemiau vaizdai iš Bauske pilies ir jos apylinkių…
Toliau kelias link Rygos linksmesnis. Esu daug kartų juo važiavęs, todėl negaliu pasidalinti objektyviais įspūdžiais. Kai daug kartų važiuoji tuo pačiu keliu, šiek tiek atbunki jo siūlomiems įspūdžiams. Atrodo, kelias ir tiek, bet siauresnis ir smagesnis nei greitkelis.
Klajonės Rygoje.
Rygoje, nesmagu prisipažinti, pasiklydau. Teko įsijungti telefone esančią papildomą priemonę – navigaciją. Keliaudamas motociklu stengiuosi naudotis archajišku popieriniu žemėlapiu ir vadovautis ženklais, o taip pat žmonių pagalba, kuri vadinasi „kas kur pasiųs..“. Tačiau, esant keblioms situacijoms, o jų smagumui pasitaiko, su dideliu malonumu įsijungiu „didžital“ navigaciją. Ir šį kartą teko įkalti iš “lempos“ perspektyvinį tašką (geografine vieta Estijos link) ir paklusniai judėti vadovaujantis „antros mamos“ komandoms – Į DEŠINĘ, Į KAIRĘ ir NEVIRŠYKITE GREIČIO. Taip galų gale išvažiavau iš Rygos miesto spūsčių (buvo apie 18-19 val.) į pajūrio plentą, kuris veda Estijos link.
Rygoje sugaišau pora valandų, todėl ir taip nerimtas planas visai sugriuvo į situaciją, kai turi vadovautis keliais kintamaisiais. Pirmas kintamasis – kuras, antras – laikas. Ir tik tais dviem kintamaisiais vadovaujantis turi susidėlioti tolimesnius veiksmus. Turi būti itin pozitivus ir veikti kūrybiškai. Ech, kokia nuostabi ta laisvė. Kiek daug skirtingų formų ji turi.
Taigi, vadovaujantis kuro ištekliais ir likusiomis valandomis iki sutemos judėjau link Estijos su nuolatiniais pasižvalgymais kur sustoti nakvynei. Važiuojant nuo Rygos link Parnu miesto (Parnu yra Estijoje) pakelėse yra nemažai viešbutukų apsistoti nakvynei, bet moto keliautojui kas kasdieniška – tas blogai. Tas pats ir su nakvyne. Moto keliautojui kasdieniškos buities sąlygos yra nepriimtinos ir kenksmingos. Jos gadina kelionės skonį. Kasdienė buitis motokelionėje toks pats košmaras kaip saldžiai miegančiam seno mechaninio žadintuvo skambutis ! Mums reikalingos ypatingos vietos, keliai, ypatingos naujos pažintys, saulėtekiai ir saulėlydžiai ir t.t. Viskas turi būti kitaip nei kasdieniam gyvenime. Negali būti pasikartojimo ir aiškios rytdienos vizijos.
Pagaliau Latvijos pajūris!
Taigi važiavau toliau iki laiko ribos – 2-3 val iki sutemų. Tai laiko tarpas, per kurį be skubos gali susirasti ir pasiruošti miegui vietą (mano atveju palapinė), susirasti vakarienę, pabūti ramybėje prieš einant gulti. Važiuodamas pamačiau lentelę „Kempingas į kairę“ – kas labai tiko, nes man iš kairės buvo pajūris. Pasukau. Ir kaip dažniausiai motokelionėse būna atsiradau nuostabioje širdingoje gamtos vietoje prie pat jūros. Ten buvo vienkiemis su pagalbiniais ūkiniais pastatais pritaikytais apgyvendinimui ir didele pieva stovyklaujantiems. Mano pasirinkimas – statyti palapinę. Išsirinkau pačią romantiškiausią ir vaizdingiausią vietelę visai šalia vandens. Motociklą, kaip ir priklauso žirgui, pastačiau šalia buveinės. Daugiau stovyklaujančių nebuvo, todėl niekas tam neprieštaravo. Dar viena gera naujiena buvo ta, kad prie pat jūros stovi užeigėlė kur galima užkąsti ir patenkinti kitus savo žalingus poreikius. Bet svarbiausia šios pašiūrės vertė – karšta kava! Tada supratau, kad rytas bus geras.
Paprastai ir sočiai pavakarieniavęs likau prie ramios jūros pamąstymams. Įspūdingos kelionės akimirkos – tai dvasinio maisto kąsniai. Vakare prie laužo ar saulėtekio jaučiu kelionės poskonį, koks būna po gero vyno taurės. Visada stengiuosi rasti laiko pabūti su gamta, tyla, savimi ir po to kai atslūgs dienos ūžesys, nuspręsti, koks bus sekančios dienos pirmas žingsnis. Man tai yra vienos iš nuostabiausiu kelionės akimirkų. Tokiais momentais supranti ir jauti, kad esi čia ir dabar, turi galią spręsti kokia bus rytojaus kelio kryptis turint savo pasirinkime begalę variantų. Ar suprantat kas tai ir kaip tai?!
No Comment